Mato 4

₁Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. ₂Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. ₃Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“. ₄Bet Jėzus atsakė: „Parašyta:

₅Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ₆ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta:

₇Jėzus jam atsako: „Taip pat parašyta:

₈Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę ₉taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“. ₁₀Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta:

₁₁Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.

₁₂Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. ₁₃Jis paliko Nazarą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. ₁₄Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:

₁₇Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“

₁₈Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai. ₁₉Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. ₂₀Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.

₂₁Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. ₂₂Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.

₂₃Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negalias. ₂₄Net visoje Sirijoje pasklido apie jį garsas. Žmonės nešdavo pas jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus – demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, – o jis išgydydavo juos. ₂₅Paskui jį sekė ištisi pulkai žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės.